
Puikus lenkų rašytojas Witoldas Gombrovičius savo romane „Ferdydurkė“ aprašo situaciją, kai trisdešimtmetis rašytojas Juzefas staiga patenka į tokią aplinką, kurioje visi su juo elgiasi kaip su paaugliu, vaiku ar net kūdikiu. Iš naujo verčia eiti į mokyklą, tampo už žandukų, gūguoja. Į jo bandymus kažką sakyti ar prieštarauti tokiai padėčiai reaguojama kaip į mielai infantilų bandymą žaisti suaugusį žmogų ar dėmesio stoką. Žodžiu, ką jis bedarytų ir ko besigriebtų – yra atsisakoma jį priimti rimtai.