Svajūnas Plungė. Vilniuje – judumo revoliucija ar pėsčiųjų košmaras?

Einu šaligatviu Vilniuje, mėgaujuosi gražia diena – ir staiga vuuu! Pro mane prašvilpia paspirtukas taip arti, kad net oras pašiaušia visus plaukus. Akimirksnis – ir mintis: „Užtektų vos pasisukti, pakelti ranką – ir viskas. Adios, amigos.“ O jei vietoj manęs čia būtų vaikas? Ar šuo ant pavadėlio? Tokios situacijos visiškai neprognozuojamos.