BYD Europoje planuoja įrengti 3 tūkst. itin greitų įkrovimo stotelių

BYD Europoje kuria nuosavą itin greito įkrovimo tinklą. Iki šių metų pabaigos planuojama įrengti iki 100 stotelių, o iki 2027 m. pabaigos jų skaičius turėtų pasiekti 3 tūkst. Tinklas skirtas automobiliams su antrosios kartos „Blade“ baterijomis, tačiau kol kas Europoje šią technologiją visiškai išnaudoja tik vienas grupės modelis.

Naujosios stotelės kiekvienai jungčiai galės tiekti iki 1 500 kW nuolatinės srovės. Su tokia galia suderinamą automobilį nuo 10 iki 70 proc. būtų galima įkrauti per penkias minutes, o nuo 10 iki 97 proc. – per devynias.

Tinklo plėtra dar tik prasideda

Kinijoje BYD jau turi daugiau kaip 12 tūkst. tokio tipo įkrovimo vietų. Europoje bendrovė planą pradėjo įgyvendinti Vokietijoje, Oberjocho miestelyje, kur birželį buvo įrengta pirmoji itin greita stotelė. Tai buvo bandomoji instaliacija, po kelių mėnesių pašalinta. Technologijos demonstravimo stotelės taip pat atsirado Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Europoje tokios galios įkrovimas kol kas nėra įprastas. BYD planuojamos stotelės skirtos ne tik didesniam įkrovimo greičiui pasiekti, bet ir konkretiems markės automobiliams, kurių baterijos pritaikytos itin didelės galios srovei. Todėl vien tinklo įrengimas dar nereiškia, kad juo vienodai greitai galės naudotis visi elektromobiliai.

Kol kas suderinamas tik vienas modelis

Šiuo metu Europoje parduodamas vienintelis grupės automobilis, galintis visiškai pasinaudoti naujųjų stotelių galimybėmis, yra prabangus „Denza Z9 GT“. BYD artimiausiais mėnesiais ketina pristatyti daugiau modelių, palaikančių itin greitą įkrovimą.

Pirmasis šią technologiją palaikantis automobilis su BYD ženklu Europoje turėtų pasirodyti 2027 m. pirmąjį ketvirtį. Tai bus elektrinis krosoveris „Atto 8“. Jam numatyta 115 kWh talpos LFP baterija ir du elektros varikliai, kurių bendra didžiausia galia sieks 570 kW.

„Blade“ baterijų konstrukcija

Antrosios kartos „Blade“ baterijose naudojami ličio geležies fosfato (LFP), o ne daugelyje elektromobilių paplitę nikelio, mangano ir kobalto (NMC) elementai. LFP baterijos turėtų būti atsparesnės perkaitimui ir savaiminiam užsidegimui, jų gamybai nereikia brangaus kobalto bei nikelio, o tarnavimo laikas ilgesnis.

„Blade“ pavadinimas siejamas su ilgų ir plonų elementų forma. Jie montuojami tiesiai į baterijos korpusą, be įprastų tarpinių modulių. Tokia konstrukcija vadinama elementų integravimu į baterijos paketą.

Lietuvos vairuotojams svarbiausia tai, kad BYD planuoja plėsti tinklą visoje Europoje, tačiau tinkamas automobilis kol kas yra tik „Denza Z9 GT“. „Atto 8“ numatytas Europos rinkai 2027 m. pirmąjį ketvirtį, tad platesnis suderinamų modelių pasirinkimas priklausys nuo būsimų BYD pristatymų.