ES svarsto muitus kiniškiems hibridams po Pekino atsisakymo riboti eksportą

Kinija nesutiko savanoriškai mažinti hibridinių automobilių eksporto į Europos Sąjungą. Briuselis siūlė, kad hibridai sudarytų apie 15 proc. iš Kinijos įvežamų automobilių, nors dabar jų dalis viršija 33 proc. Komisija dėl galimų ribojimų ieško kitų sprendimų.

Vienas svarstomų variantų – nustatyti importo kvotą, o ją viršijus taikyti gerokai didesnį muitą. Tokie ribojimai galėtų sumažinti kiniškų įkraunamų hibridų kainos pranašumą ir paveikti naujų automobilių kainas Europoje.

Pekinas atmetė savanorišką eksporto ribojimą

Europos Komisija tikėjosi, kad Kinijos valdžia pati apribos į ES siunčiamų hibridų skaičių. Siūlymu siekta sumažinti jų dalį nuo daugiau nei 33 proc. iki maždaug 15 proc. Kinijai tai reikštų atsisakyti dalies perspektyvios Europos rinkos, kurioje gamintojai pirkėjus vilioja konkurencingomis kainomis, gausia įranga ir augančiu modelių pasirinkimu.

Kinijos prekybos ministerija anksčiau teigė, kad panašūs apribojimai galėtų prieštarauti Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėms ir laisvos konkurencijos principams. Pekinas pasiūlymą atmetė prieš Europos Komisijos prekybos komisaro Marošo Šefčovičiaus vizitą. Derybomis pasiekti susitarimą tapo sunkiau, o Briuseliui tenka rinktis tarp tolesnio importo augimo ir ribojimų, galinčių paskatinti Kinijos atsakomuosius veiksmus.

Importo kvota galėtų reikšti didesnį muitą

Europos Komisija analizuoja laikinąsias apsaugos priemones. Pagal vieną svarstomą schemą tam tikras automobilių kiekis būtų įvežamas dabartinėmis sąlygomis, tačiau viršijus nustatytą ribą importuotojams tektų mokėti gerokai didesnį muitą. Tai nebūtų visiškas Kinijos gamintojų pašalinimas iš Europos rinkos, bet apsunkintų tolesnį tiekimo didinimą.

Ribojimų parengimą komplikuoja tai, kad plačiai taikomos apsaugos priemonės galėtų paliesti ir iš Japonijos, Pietų Korėjos ar Jungtinės Karalystės atvežamus automobilius. Todėl Komisijai tektų pagrįsti taisykles, kurios būtų nukreiptos pirmiausia į importą iš Kinijos, bet atitiktų tarptautinės prekybos reikalavimus.

Hibridų importas smarkiai išaugo

Dabartinis ginčas susijęs su 2024 m. ES įvestais papildomais kompensaciniais muitais Kinijoje pagamintiems elektromobiliams. Priklausomai nuo gamintojo, jie siekia 7,8–35,3 proc. ir pridedami prie įprasto 10 proc. importo muito. Hibridiniams automobiliams šie papildomi mokesčiai netaikomi, todėl jų tiekimas į Europą sparčiai augo.

2024 m. spalį iš Kinijos į ES buvo įvežta apie 3,8 tūkst. hibridų, o 2026 m. liepą – jau 50 tūkst. Ypač sparčiai populiarėjo įkraunami hibridai, siūlomi kaip tarpinis variantas tarp vidaus degimo variklio automobilio ir elektromobilio. „Volkswagen“ vadovas Oliveris Blume’as yra pasisakęs už 35 proc. muito taikymą iš Kinijos importuojamiems įkraunamiems hibridams.

Ką tai gali reikšti pirkėjams

Jei papildomi importo mokesčiai būtų įvesti, dalį jų galėtų perimti gamintojai ar importuotojai, tačiau kitu atveju išaugtų pardavimo kainos. Kainynai nebūtinai keistųsi iš karto: įmonės taip pat galėtų mažinti nuolaidas, riboti akcijas ar siūlyti Europai kitokias pavaros versijas. Lietuvos pirkėjams tai svarbu, nes ES mastu nustatyti muitai gali paveikti ir čia parduodamų iš Kinijos atvežamų įkraunamų hibridų kainas.