Autobusų padangos galės krauti elektromobilius stotelėse

Šveicarijos bendrovė Winduction kuria belaidžio įkrovimo sistemą, kuri elektros energiją miesto autobusui perduoda per ratus. Autobusui sustojus virš įkrovimo plokštės, įrengtos kelio dangoje, energija pasiekia transporto priemonės bateriją.
Ciuricho federalinio technologijų instituto atžalos kuriama technologija galėtų sumažinti autobusams reikalingų baterijų dydį. Bendrovė rengia bandomąją infrastruktūrą Vinterture, o pirmą bandymą su keleiviais planuoja surengti 2028 metais.
Rites montuos į specialias padangas
Įprastose belaidėse įkrovimo sistemose energiją perduoda kelio dangoje įrengta ritė ir po transporto priemone esantis imtuvas. Tarp šių dalių lieka tarpas, kurio dydis priklauso nuo autobuso konstrukcijos. Winduction imtuvo rites integruoja į specialiai sukurtas padangas, todėl jos gali būti arčiau įkrovimo plokštės.
Kelio dangoje esančios ritės sukuria magnetinį lauką, o padangose įmontuotos jo energiją priima ir perduoda autobuso baterijai. Bendrovė teigia, kad perduodant energiją prarandama mažiau nei 10 proc., tad sistemos naudingumas viršija 90 proc.
Reikės padangos be plieninio kordo
Technologijai pritaikyti įprastos autobusų padangos netinka. Jose naudojamas plieninis kordonas, kuris sąveikauja su magnetiniu lauku ir dalį energijos paverčia šiluma. Winduction kartu su partneriais kuria naują padangą be plieno.
Tokia padanga kainuotų brangiau, tačiau bendrovė šį skirtumą laiko nedideliu, palyginti su visomis autobuso įsigijimo ir eksploatavimo išlaidomis. Reguliarus įkrovimas stotelėse leistų naudoti mažesnę bateriją. Tai galėtų sumažinti transporto priemonės kainą ir masę, taip pat palikti daugiau vietos keleiviams.
Įkrovimo plokštės būtų tik dalyje stotelių
Maršrute tarp Ciuricho oro uosto ir Oerlikono rajono bendrovė svarsto įrengti plokštes dviejose iš 24 stotelių. Pagal šį scenarijų autobusai per 16 valandų darbo dieną stotelėse energiją kauptų iš viso tris valandas. Tai pakeistų penkių valandų naktinį įkrovimą autobusų parke.
Vinterture vyksta laboratoriniai bandymai ir bandymai specialiai įrengtoje stotelėje. Kitas etapas – beveik pramoninio masto instaliacija ir bandymai perdarytame autobuse. Bendrovė taip pat tariasi dėl bandomojo projekto su Ciuricho oro uosto regiono viešojo transporto operatoriais. Ji vertina galimą poveikį transporto priemonių, energijos, priežiūros, infrastruktūros, personalo ir finansavimo išlaidoms; sutaupymas priklausytų nuo konkretaus maršruto.
Lietuvos vairuotojams tai nėra įprastoms lengvųjų automobilių padangoms skirtas įkrovimo sprendimas. Kol kas technologija bandoma autobusų transportui, o keleivių bandymas numatytas 2028 metais. Jos pritaikymas priklausys nuo tolesnių bandymų ir konkrečių maršrutų ekonomikos.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Įvertinkite straipsnį – būkite pirmas




