Turbokompresoriaus gedimo požymiai: kada būtina tikrinti variklį

Turbokompresorius retai sugenda be ankstesnių požymių. Automobilis gali prasčiau greitėti, po variklio dangčiu pasigirsti naujų garsų, iš išmetimo vamzdžio pasirodyti dūmų, o alyvos lygis imti kristi greičiau nei įprastai.

Iš pradžių pokyčiai būna menki, todėl juos lengva palaikyti įprastu nusidėvėjimu. Tačiau ignoruojant gedimą turbokompresorius gali pradėti stumti alyvą į įsiurbimo sistemą, o susidėvėjusio sparnuotės veleno detalės – patekti į variklį. Tuomet gali prireikti ne tik turbokompresoriaus remonto, bet ir variklio kapitalinio remonto arba keitimo.

Traukos sumažėjimas ir įspėjamasis garsas

Vienas pirmųjų požymių – palaipsniui silpnėjantis automobilio pagreitis. Variklis lėčiau reaguoja į akceleratoriaus paspaudimą, o norint išlaikyti įprastą greitį pedalą tenka spausti stipriau. Pokytis ypač juntamas lenkiant, įvažiuojant į greitkelį ar kylant į kalną. Gedimui pažengus, variklio valdymo blokas gali apriboti galią ir įjungti avarinį režimą.

Diagnostikoje gali pasirodyti kodas P0299, reiškiantis per žemą slėgį įpūtimo sistemoje. Jis savaime nepatvirtina, kad reikia keisti turbokompresorių: panašius požymius sukelia įtrūkusi įsiurbimo žarna, nesandarus tarpinis oro aušintuvas, atsilaisvinęs suveržimas ar sutrikęs slėgio valdymas. Taip pat tikrinami vakuumo vamzdeliai, elektromagnetinis vožtuvas, pavara ir kintamos geometrijos mechanizmas.

Lengvas švilpimas greitėjant gali būti įprastas įpūtimo sistemos garsas, bet svarbu, jei jo pobūdis staiga pasikeitė. Aštrus švilpimas ar šnypštimas gali rodyti oro nuotėkį; kartu gali sumažėti galia ir pasirodyti juodi dūmai. Garsus ūžesys, girgždėjimas ar metalinis trynimasis kelia didesnį įtarimą dėl susidėvėjusių guolių, per didelio veleno laisvumo ar sparnuotės kontakto su korpusu. Toliau važiuojant pažeistos mentės gali lūžti ir patekti į cilindrus, kur gali apgadinti stūmoklius, vožtuvus bei cilindrų sieneles.

Kada alyva įsiurbimo sistemoje kelia pavojų

Plonas alyvos apnašų sluoksnis įsiurbimo vamzdžiuose nebūtinai reiškia turbokompresoriaus gedimą. Didesnis alyvos kiekis, šlapios žarnos, nuotėkiai prie turbokompresoriaus ar sparčiai krintantis alyvos lygis jau reikalauja patikros. Ypač pavojinga, jei alyva kaupiasi tarpiniame oro aušintuve ir gali būti įsiurbta į cilindrus.

Dyzeliniame variklyje alyva gali tapti kuru ir sukelti nekontroliuojamą variklio darbą. Tokiu atveju greita reakcija gali padėti išvengti variklio sunaikinimo, tačiau ji ne visada būna sėkminga. Alyvos atsiradimą gali lemti ne tik susidėvėjęs turbokompresorius, bet ir užsikimšęs alyvos nutekėjimo kanalas, neveikianti karterio ventiliacija, per aukštas alyvos lygis ar padidėjęs slėgis karteryje. Pakeitus turbokompresorių nepašalinus tikrosios priežasties, gedimas gali pasikartoti.

Ką turi apimti diagnostika

Patikra turėtų apimti visą įpūtimo sistemą. Bandomojo važiavimo metu mechanikas gali palyginti reikalaujamą ir faktinį įpūtimo slėgį, o apžiūros metu – tikrinti žarnų, suveržimų, sandariklių ir tarpinio oro aušintuvo sandarumą. Nedidelis įtrūkimas gali atsiverti tik padidėjus slėgiui, todėl stovinčiame automobilyje jo gali nesimatyti.

Taip pat vertinamos turbokompresoriaus mentės, veleno laisvumas ir galimi korpuso pažeidimai, slėgio valdymo dalys bei alyvos tiekimas ir nutekėjimas. Tikrinami ir kiti gedimai, galintys imituoti turbokompresoriaus problemą: užsikimšęs oro filtras, užterštas išmetamųjų dujų recirkuliacijos vožtuvas, sugedęs oro srauto matuoklis, pilnas kietųjų dalelių filtras ar įpurškimo sistemos sutrikimai.

Lietuvos vairuotojui svarbiausia neatidėlioti patikros, jei traukos sumažėjimą lydi naujas garsas, dūmai ar alyvos sąnaudos. Vien klaidos kodas nėra pagrindas keisti turbokompresorių – būtina nustatyti gedimo priežastį ir patikrinti visą susijusią sistemą.