Volkswagen 1.0 TSI: konstrukcija, gedimai ir ką tikrinti perkant

Trijų cilindrų 1,0 l darbinio tūrio „Volkswagen“ grupės variklis 1.0 TSI debiutavo 2014 m. „Volkswagen Polo“ ir vėliau paplito miesto bei kompaktiniuose modeliuose. Iš pradžių abejonių kėlė nedidelis darbinis tūris ir cilindrų skaičius, tačiau EA211 šeimos variklis pasirodė gana patikimas ir ekonomiškas. Dažniau dėmesio prireikia jo pagalbinei įrangai nei pagrindinėms variklio dalims.

Šis benzininis variklis turi tiesioginį degalų įpurškimą ir turbokompresorių. Jis buvo montuojamas į „Volkswagen“, „Škoda“, „Seat“ bei „Audi“ modelius, todėl naudoto automobilio pirkėjui svarbu žinoti ne tik jo privalumus, bet ir konkrečias silpnąsias vietas.

Galia, konstrukcija ir versijų skirtumai

Pradinė 1.0 TSI versija „Polo“ modelyje turėjo 95 AG. Nuo 2015 m. pasirodė ir 110 AG modifikacija, o „Golf VII“ buvo siūlomas 115 AG variantas. Priklausomai nuo modelio ir gamybos laikotarpio, variklio galia siekė 95, 102, 110 arba 115 AG, o didžiausias sukimo momentas dažniausiai buvo 160–200 Nm. 102 AG versija naudota, be kita ko, „Volkswagen Caddy“.

Variklio darbinis tūris – 999 cm³. Aliuminio bloke įpresuotos ketaus cilindrų įvorės, o aliumininėje galvutėje įrengti du skirstomieji velenai ir 12 vožtuvų. Skirstymo mechanizmą suka dantytasis diržas. Dėl trijų cilindrų konstrukcijos variklis gali labiau vibruoti nei keturių cilindrų agregatai, ypač dirbdamas mažomis apsukomis.

2019 m. pasirodė atnaujinta EA211 evo versija. Joje pakeistas degimo procesas, suspaudimo laipsnis padidintas nuo 10,5 iki 11,5, o turbokompresoriuje pradėta naudoti kintama išmetamųjų dujų kreipiamųjų mentelių geometrija. Naujesniuose variantuose taip pat montuojamas benzino kietųjų dalelių filtras, o dalis jų veikia su 48 V švelniąja hibridine sistema.

Dažniausiai pasitaikantys gedimai

Viena dažniausių bėdų – aušinimo skysčio nuotėkis ties siurblio ir termostatų mazgu. Iš pradžių skysčio gali trūkti nedaug, tačiau laikui bėgant nuotėkis gali stiprėti. Jei šis mazgas nesandarus, atskirų tarpiklių keitimas ne visada išsprendžia problemą ilgam.

Metalinį tarškėjimą prie turbokompresoriaus gali sukelti slėgio apėjimo vožtuvo valdymo traukės laisvumas. Pats garsas nebūtinai reiškia turbinos gedimą. Rimtesni požymiai – sumažėjusi galia, slėgio klaidos, užsidegusi EPC lemputė ar avarinis variklio režimas. Tokiais atvejais reikia tikrinti elektrinį valdiklį ir vožtuvo mechanizmą, o ne iškart keisti visą turbokompresorių.

2018–2020 m. pagamintiems kai kuriems automobiliams buvo surengta purkštukų patikros kampanija. Dėl galimo nesandarumo benzinas galėjo patekti į cilindrus. Tokia problema gali lemti netolygų darbą užvedus, uždegimo praleidimus, sunkesnį užvedimą ir, esant didesniam nuotėkiui, benzinu praskiesti variklio alyvą.

Tiesioginio įpurškimo varikliuose ant įsiurbimo kanalų bei vožtuvų gali kauptis apnašos. Pasitaiko ir uždegimo ričių gedimų bei anksčiau susidėvinčių žvakių. Alyvos nuotėkis prie skirstomųjų velenų fazių keitimo mechanizmo pasitaiko rečiau, bet jo ignoruoti nereikėtų, nes alyva gali patekti ant paskirstymo diržo.

Ką tikrinti perkant automobilį

Apžiūrint automobilį verta patikrinti aušinimo skysčio lygį ir ieškoti nuotėkio žymių, įvertinti variklio darbą šaltai bei įsiklausyti, ar netarška turbokompresoriaus valdymo mechanizmas. Bandomojo važiavimo metu atkreipkite dėmesį į trūkčiojimą, uždegimo praleidimus ir traukos sumažėjimą. Netolygų pajudėjimą gali lemti ir DSG pavarų dėžės sankabos arba jos valdymas, todėl šią transmisiją reikia vertinti atskirai nuo variklio.

Reguliarus alyvos keitimas ypač svarbus automobiliams, kurie dažnai važiuoja trumpais maršrutais mieste arba patiria didelę apkrovą. 1.0 TSI plačiai naudotas „Polo“, „Golf“, „Octavia“, „Fabia“, „Ibiza“ ir kituose Europoje parduodamuose modeliuose, todėl Lietuvos pirkėjui svarbiausia vertinti konkretaus automobilio būklę ir priežiūros istoriją, o ne vien variklio darbinį tūrį.