Žiemines padangas rinkitės ne vien pagal 7 laipsnių taisyklę

Septynių laipsnių taisyklė nėra tiksli riba, nuo kurios vasarinės padangos staiga tampa nesaugios. Bandymuose ant sauso kelio jos kartais stabdo geriau net esant nedideliam šalčiui, tačiau žiemą danga dažnai būna šlapia, padengta šerkšnu, sniegu ar ledu – tokiomis sąlygomis šiuolaikinės žieminės padangos saugesnės.

Tinkamą keitimo laiką geriau sieti ne su viena temperatūra, o su šalnų tikimybe ir įprastomis kelionės sąlygomis. Jei rytais gali pašalti, padangų keitimo atidėlioti nepatartina: netikėtai atšalus greitai rasti servisą gali būti sunku.

Ką iš tiesų pasako 7 laipsnių taisyklė

Vienos temperatūros, nuo kurios visos vasarinės padangos praranda savybes, nustatyti nepavyko. Rezultatas priklauso nuo konkretaus padangos modelio, bandymo sąlygų ir vertinamos savybės – stabdymo, traukos ar sukibimo posūkyje. Todėl skaičius 7 °C gali būti tik orientyras, o ne universali riba.

Ant sauso asfalto vasarinės padangos per stabdymo bandymus neretai pasirodo geriau už žiemines net esant lengvam šalčiui. Tačiau toks palyginimas galioja sausai dangai. Žiemą kelias dažnai būna drėgnas arba padengtas šerkšnu, sniegu ar ledu; tokiomis sąlygomis žieminės padangos suteikia daugiau saugumo.

Kuo skiriasi vasarinės ir žieminės padangos

Žieminių padangų gumos mišinys sukurtas taip, kad išliktų elastingas esant žemai temperatūrai. Smulkūs protektoriaus įpjovimai, vadinami lamelėmis, sudaro papildomas sukibimo briaunas, padedančias padangai kabintis į sniegą ir ledą. Protektoriaus grioveliai taip pat padeda pašalinti vandenį ir pažliugusį sniegą.

Vasarinėms padangoms reikia išlaikyti standumą ir stabilumą net tada, kai įkaitęs asfaltas siekia 50–60 °C. Žieminės turi išlikti elastingos ir žemesnėje nei –25 °C temperatūroje. Minkštesni žieminių padangų protektoriaus blokai sausame kelyje gali būti trūkumas, o vasarinių mišinys šaltyje kietėja.

Šiuolaikinės padangos taip pat turi atitikti sunkesnių, galingesnių automobilių poreikius. Dauguma praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio padangų buvo skirti automobiliams, kurie svėrė mažiau nei 1,3 tonos ir pasiekdavo iki 190 km/val. Šiandien daug automobilių sveria 1,8 tonos ar daugiau, o jų padangų greičio indeksas dažnai siekia bent V, reiškiantį iki 240 km/val. Padangos kartu turi mažinti pasipriešinimą riedėjimui ir kenksmingų medžiagų išsiskyrimą dėvintis.

Kada keisti padangas ir ką patikrinti

Jei yra tikimybė, kad kelionėje pasitaikys rytinių šalnų, žiemines padangas verta montuoti iš anksto. Keitimas spalį nėra per ankstyvas. Pavasarį neskubėkite grįžti prie vasarinių vos atšilus: šalnos ir trumpi žiemos sugrįžimai galimi ir vėliau.

Žiemines padangas atpažinsite pagal kalno su snaige ženklą. Žymėjimas M+S reiškia, kad padanga skirta purvui ir sniegui, tačiau vien šio ženklo nepakanka ją laikyti lygiaverte padanga su snaigės simboliu. Visasezoninės padangos, pritaikytos ir žiemai, taip pat turi turėti šį ženklą.

Žieminių padangų protektoriaus gylis turėtų būti bent 4 mm: mažesnis gylis nepakankamas saugiam važiavimui bei stabdymui ant sniego ir šlapios dangos. Padangos greičio indeksą rasite prie jos dydžio: Q nurodo iki 160 km/val., T – iki 190 km/val., H – iki 210 km/val., V – iki 240 km/val. Tai nėra saugaus greičio garantija: ant sniego važiuoti taip greitai, kaip leidžia indeksas, negalima.

Lietuvos vairuotojams praktiškiausia sprendimą priimti pagal šalnų riziką ir kelio dangą, o ne laukti, kol termometras nuolat rodys mažiau nei 7 °C. Jei žiemą tenka važiuoti sniegu ar ledu, tinkamos žieminės padangos svarbesnės už bandymų rezultatą ant sauso asfalto.